SPAUDA

 

Nuteistas komercinę paslaptį atskleidęs konsultantas

Panevėžio m. apylinkės teismas antradienį priėmė nutartį, kurią S. P. pripažintas kaltu dėl įmonės komercinės paslapties atskleidimo ir jos panaudojimo neteisėtai komercinei veiklai. Buvusiam „Agrolitpa“ konsultantui teismas skyrė 9.000 Lt baudą, be to, jis priteisė atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą – 380.000 Lt. Tiesa, nuosprendis dar gali būti apskųstas.

Kaip rašoma prokuratūros pranešime, „Agrolitpa“ , užmezgusi prekybinius ryšius su daugeliu pasaulio firmų ir tiekianti tūkstančius tonų įvairiausių rūšių žolių sėklų ir prieskoninių žaliavų, prieš kelerius metus nukentėjo darbuotojui S. P. atskleidus su komercine paslaptimi susietą informaciją ir ją panaudojus neteisėtai komercinei veiklai.

Esą konsultantas, piktnaudžiaudamas komercinę paslaptį sudarančia informacija, siekė asmeninės naudos, neteisėtai ne bendrovės, bet asmeniškai savo vardu, prisidengęs ofšorine įmone, tarpininkavo sudarant žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis su kitomis įmonėmis, tačiau apie tokius sandorius nepranešdavo bendrovės direktoriui ir juos nuslėpdavo. S. P. įtikindavo direktorių, kad vieni ar kiti sandoriai įmonei nenaudingi, ir tokius sandorius perimdavo pats.

S. P. išdavė jo darbinio kompiuterio „šiukšlių dėžėje“ likę el. pašto laiškai, kai išeidamas iš darbo buvo priverstas kompiuterį gražinti įmonei. Paaiškėjo, kad konsultantas dalijosi su įmonės, kurioje dirbo, konkurentais konfidencialia informacija, buvo sukūręs atskirą tarpininkavimo tinklą ir iš paslėptų, neteisėtų sandorių gaudavo komisinius.

Kelerius metus „SEB gyvybės draudimui“ kas mėnesį draudimo įmokas mokėjęs dabar jau buvęs Vilniaus policijos patrulių rinktinės pareigūnas tik susirgęs sunkia liga sužinojo, kad nėra apdraustas nuo kritinių ligų. Maža to, paaiškėjo, kad draudimo sutarties vilnietis net nebuvo pasirašęs – norėdama kuo greičiau gauti komisinius, banko draudimo agentė suklastojo kliento parašą.

Tokios aplinkybės paaiškėjo teismui išnagrinėjus dabar jau buvusios „SEB gyvybės draudimo“ draudimo tarpininkės Eglės Ruzgienės baudžiamąją bylą dėl dokumento suklastojimo ir panaudojimo. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad anksčiau neteista 35 metų E. Ruzgienė privalės sumokėti 7 MGL (910 Lt) dydžio baudą bei nukentėjusiuoju pripažintam klientui sumokėti tūkstantį litų.

Tuo tarpu „SEB gyvybės draudimas“ savo 42 metų klientui privalės sumokėti 4 300 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimą.

„Jaučiuosi apgautas“, – teisme neslėpė nukentėjusysis.

Bėdos prasidėjo ištikus mikroinsultui

Bylos duomenimis, vilnietis Andrius (vardas pakeistas – DELFI) dar 2007-ųjų rudenį iš „SEB gyvybės draudimo“ sulaukė telefoninio skambučio – draudimo tarpininke prisistačiusi moteris vyrui pasiūlė sudaryti gyvybės draudimo sutartį, nes jis yra patikimas SEB banko klientas.

„Atvykau į draudimo bendrovės būstinę Saltoniškių g., mane pasitiko SEB darbuotoja, – teisme pasakojo draudimo sutarties pasirašymo metu Patrulių rinktinėje dirbęs pareigūnas. – Su darbuotoja aptarėme situaciją, jai paaiškinau, kad esu padidintos grupės rizikos faktoriuje. Tuomet moteris man pasiūlė apsidrausti. Sutikau draustis nuo visko – nuo visų ligų, traumų, mirties ir pan. Darbuotoja kelis kartus konsultavosi su kitais darbuotojais, paklausė kiek metų dirbu, kokius nemalonumus turėjau. Tada dar jie kartą pasitikslino visus mano mokėjimus banke, o paskui buvo surašytas prašymas. Mano sąlyga buvo konkreti – draudžiuosi nuo visko įmanomo“.

Andrius teigė, kad sutiko kas mėnesį mokėti po 100 Lt. „Šie pinigai buvo nurašinėjami debeto būdu“, – sakė jis.

Buvęs pareigūnas pasakojo, kad dirbdamas dalyvaudavo įvairiose policijos operacijose, vienos jų metu vyrą ištiko traukuliai, todėl jis buvo nuvežtas pas gydytojus. Medikai vyrui diagnozavo mikroinsultą.

„Tada prasidėjo nemalonumai – dėl pašlijusios sveikatos vadovybė man nebeleido dirbti, – sakė nukentėjusysis. – Netrukus sveikata stipriai pablogėjo, viskas prasidėjo nuo rankos, paskui perėjo į kojas, gulėjau ligoninėse, vienu metu buvo taip, kad net negalėjau pasikelti iš lovos. Medikai man pasiūlė daryti rankos operaciją, bet man pritrūko pinigų, todėl kreipiausi į „SEB gyvybės draudimą“. Namuose ieškojau poliso, jo neradau, tada kreipiausi į banką ir gavau kopijas. Jose akivaizdžiai matėsi, kad tai – ne mano parašai“.

Vyriškis teigė, kad apie tai papasakojo banko vadybininkei, bet ši jam atkirto, jog čia – jo problema.

„Tada prasidėjo susirašinėjimai su „SEB gyvybės draudimo“ valdžia, viskas tęsėsi ilgai, o aš laukti jau nebegalėjau“, – tvirtino nukentėjusysis. Jo teigimu, draudimo bendrovės siūlė perrašyti sutartį ir „įtraukti viską tą, ką noriu ir viskas bus tvarkoje“.

„Aš jiems pasakiau, kad kaip gali būti tvarkoje, jei tiek metų mokėjau įmokas“, – vyro teigimu, draudikai daug žadėjo, bet galop pasakė, kad jam nieko nemokės, čia jo asmeninė problema.

„Tada kreipiausi į policijos komisariatą dėl parašo suklastojimo“, – teisme sakė nukentėjusysis.

Draudimo agentė: nežinau, kodėl taip pasielgiau

Baudžiamojon atsakomybėn patraukta draudimo tarpininkė E. Ruzgienė pripažino, kad suklastojo kliento parašą. Moteris neslėpė, kad su Andriumi buvo aptarusi visas draudimo sąlygas.

„Kai gavau draudimo polisą, paskambinau klientui, bet jis pasakė, kad negali tuo metu atvykti, o man jau buvo laikas komisiniams, nes kitą dieną reikėjo priduoti dokumentus į centrą, tai klientui leidus už jį pasirašiau, – E. Ruzgienė teisme aiškino, jog jai labai reikėjo pinigų, todėl nusprendė komisinius pasiimti iš karto, o ne laukti dar mėnesį.

Kaltinamoji neslėpė, kad sutarties klientui taip ir neatidavė. „Nežinau, kodėl taip pasielgiau“, – sakė ji.

Draudimo tarpininkė tikino, kad klientas nesidraudė kritinių ligų draudimu, nes šis draudimas „nuima labai daug pinigų nuo kaupimo“.

Net jeigu ir būtų apsidraudęs nuo „kritinių ligų“, draudimo būtų negavęs

Teisme buvo apklaustas ir „SEB gyvybės draudimo“ direktoriaus pavaduotojas, Pardavimo departamento direktorius Kęstutis Statkevičius.

Bendrovės atstovas Danielius Kazlovskis teisme aiškino, kad po sutarties pasirašymo klientui kasmet buvo siunčiamos metinės ataskaitos, tačiau jis nereiškė jokių pretenzijų, todėl teismo prašė pareikštą ieškinį ir reikalavimą grąžinti įmokas laikyti nepagrįstais.

Be to, draudimo bendrovės pateiktuose paaiškinimuose teismui nurodoma, kad draudiminių įmokų mokėjimo metu Andriui buvo suteiktos visos jo prašyme nurodytos draudiminės apsaugos.

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad kad nukentėjusiajam net ir apsidraudus nuo „kritinių ligų“, jis dėl savo susirgimo pobūdžio nebūtų gavęs draudimo išmokų.

„Ši aplinkybė rodo, kad nukentėjusiojo lūkestis gauti draudimines išmokas nebuvo pakankamai pamatuotas“, – pabrėžė Vilniaus apygardos teismas.

Iš bendrovės pavogtas brėžinys gali atnešti milijoninę žalą jos veiklai

Šalies įmonių žala dėl komercinių paslapčių ir kitos informacijos vagysčių gali siekti milijonines sumas, teigia teisininkai. Anot jų, kol kas Lietuvoje tik pavienės bendrovės ryžtasi siekti, kad būtų atlyginama patirta žala, o dažniausi to kaltininkai būna įmonės darbuotojai, susimokę su konkurentais. Teisininkų teigimu, dar mažiau įmonių kreipiasi į atsakingas teisėsaugos institucijas dėl konkurentų ar jų darbuotojų tyčinių veiksmų prieš jas, nors tam turi visas galimybes.

“Lietuvoje dar tik pradeda formuotis tokia teisinė praktika. Manau, kad kai kurios bylos, šiuo metu tiriamos bei nagrinėjamos teismuose, yra labai reikšmingas postūmis tiek pačiam verslui, siekiančiam prisiteisti patirtą žalą, tiek darbuotojų santykiuose su darbdaviu ar požiūriu į jį bei atsakomybės darbe suvokimu”, – Eltai sakė advokatas Laimonas Pivoras.

Anot jo, bendrovės, susiduriančios su jų komercinių paslapčių atskleidimu trečiosioms šalims ar patiriančios kitokios konfidencialios informacijos nutekėjimą, kuris padaro žalą bendrovei bei atneša naudą jos konkurentams, turėtų svarstyti bylinėtis ne tik civiline tvarka, bet ir kreiptis į atsakingas teisėsaugos institucijas, nes tokie atvejai gali būti prilyginti Baudžiamojo kodekso įstatymo pažeidimams.

Teisininko nuomonę palaiko ir bendrovės “Doleta” vadovas Liutauras Daubara, kurio vadovaujama bendrovė prieš kelerius metus aptiko pas save darbuotoją, šnipinėjusį konkurentų labui bei reguliariai nutekinusį bendrovės langų produkcijos brėžinius, kitą komercinę informaciją, naudotą konkurento veikloje.

“Buvome priversti kreiptis į teisėsaugą. Pasirinkome šį kelią, ir jis pasirodė teisingas, o proceso metu paaiškėjo daug papildomų aplinkybių. Kiek vėliau žalos atlyginimą pasiekėme civiline tvarka. Manau, kad tokių atvejų yra daugelyje bendrovių, o jų tikrai negalima toleruoti, nes tai, kas kuriama kelias dešimtis metų, gali būti pavogta per kelias minutes ir neteisėtai nešti pelnus kitiems, nors tai sukurta ne jų”, – sako įmonės vadovas.

Teisininkų teigimu, dažnai realios tokių žalų sumos viršija šimtus tūkstančių litų ar net siekia milijonus, o komercinės konfidencialios bendrovės informacijos perdavimas leidžia konkurentams neteisėtai praturtėti.

“Tai drąsiai galima traktuoti kaip neteisėtą veiklą prieš kitus rinkos dalyvius, kuria siekiama komercinės naudos, pasitelkiant nesąžiningos konkurencijos būdus. Dažniausiai tokie atvejai yra susiję su bandymais papirkti darbuotojus, kurie vėliau neteisėtai pasisavinę atskleidžia komercines darbdavio paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją kitam rinkos dalyviui ir netgi pereina dirbti pas juos”, – sako advokatas L. Pivoras.

Anot jo, bendrovės, patiriančios tokius atvejus, visų pirma turėtų realiai įvertinti patirtą žalą, kitas aplinkybes, fiksuoti įkalčius ar įrodymus kartu su antstoliais ir nedelsiant pasitarus su teisininkais imtis teisinių priemonių. Tarp komercinių paslapčių atskleidimo konkurentams atvejų pasitaiko ir darbuotojų migracija iš vienos bendrovės į kitą, kuomet su atėjimu į naują darbo vietą atskleidžiamos komercinės paslaptys ar tiesiog darbuotojo atėjimas yra siejamas su konfidencialios informacijos atnešimu į naują darbovietę iš senos.

Pastarąjį mėnesį Vilniaus miesto prokuratūroje pradėtame ikiteisminiame tyrime skaičiuojama per 500 tūkst. litų “CV Online LT” bendrovės patiriama žala, kurią ši bendrovė patyrė dėl iš jos pas konkurentą perėjusio dirbti buvusio darbuotojo, atskleidusio komercines paslaptis konkurentui, galimai neteisėtų veiksmų.

Anot “CV Online LT” vadovės Danguolės Augustinienės teigimu, jau dabar akivaizdu, kad bendrovės žala gali tik didėti, nes konkurentas nesąžiningu būdu įgijo bendrovės komercines paslaptis bei kitą, itin svarbią bei konfidencialią informaciją, turinčią reikšmingos įtakos bendrovės veiklai, ir ja naudojasi savo veikloje.

“Buvome sukrėsti sužinoję, kad mus tiesiog apvogė vienas iš mūsų kolegų ir komercinę bendrovės informaciją perdavė mūsų konkurentams. Sunku patikėti, kad dėl galimo atlygio vienas geriausiai apmokamų darbuotojų imasi tokios veiklos, o kitas mūsų rinkos dalyvis skatina tokius veiksmus”, – sako “CV Online LT” plėtros vadovė D. Augustinienė.

Jos teigimu, kreiptis į prokuratūrą, o ne tik bylinėtis civiline tvarka paskatino teisininkų profesionalios konsultacijos, kurios, tikėtina, padės bendrovei ateityje prisiteisti ir patirtą žalą iš konkurentų ir buvusios darbuotojos.

“Manau, kad daugeliui vadovų toks sprendimas gali atrodyti sunkus, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad tai teisingiausias žingsnis tokioje situacijoje. Nepaisant visų sentimentų buvusiems kolegoms, įmonės turtas yra turtas, į kurį negali niekas kėsintis ar tuo labiau jį vogti”, – sako D. Augustinienė.

Analogišką situaciją šiais metais išgyveno ir UAD “BB Noxale”. Įmonės vadovo Roberto Grigonio teigimu, darbuotojas, skatinamas savanaudiškų ir materialių tikslų, nukopijavo įmonės klientų bazes bei perdavė visą informaciją konkuruojančiai bendrovei.

“Įmonė patiria šimtus tūkstančių litų nuostolių, kuriuos belieka tik teisine tvarka išsiieškoti ne tik iš nesąžiningo darbuotojo, bet ir iš bendrovės, naudojančios pavogtą informaciją”, – sako įmonės vadovas.

Advokatų kontoros Tark, Grunte, Sutkienė advokato Igno Dragužo teigimu, komercinių paslapčių vagystės iš bendrovių yra ganėtinai dažnas reiškinys daugelyje šalies bendrovių, kurių administracija kartais pervertina pasitikėjimą savo darbuotojais ar tiesiog nėra teisiškai susitvarkiusios įmonės turto apsaugojimo, kaip antai pramoninės nuosavybės, konfidencialių duomenų ir kt. Tarp tokių dažniausiai pasitaiko ne tik gamybos, prekybos, bet ir mažesnių verslų atstovai, kaip kūrybinės komunikacijos agentūros.

“Tai itin aktualu gamybos įmonėms, kurios, sparčiai eidamos į priekį, ne visuomet pagalvoja apie tai, kad vieną ar kitą naujovę reiktų apsaugoti, pavyzdžiui, registruoti kaip prekės ženklą ar įgyvendinti kitas apsaugos priemones. Ne ką mažiau svarbu nustatyti konfidencialios informacijos įmonėje sąvokas ir apie tai tinkamai informuoti darbuotojus, kas įneš tinkamą indėlį į santykius su kolektyvu. Jei įmonė grynuosius pinigus laiko seife, kodėl nepagalvojama apie nematerialaus turto apsaugą”, – atkreipia dėmesį teisininkai.

Jų teigimu, teismuose dar tik pradeda formuotis praktika, kai bendrovėms priteisiama patirta žala dėl nesąžiningų konkurentų veiksmų.

“Per pastaruosius kelerius metus ši praktika po truputį vystosi, tačiau iki šiol susiduriama su įrodinėjimo problemomis. Bylą sprendžiančiam teismui paprastai būna sunku įvertinti ir apskaičiuoti nukentėjusiai šaliai priteistiną žalą. Anot advokato L. Pivoro, bendrovės turi teisę kreiptis į teisėsaugos instancijas ir tuo atveju, jei buvo užfiksuoti ketinimai savintis bendrovės komercines paslaptis ar kitą, svarbią informaciją, prilyginamą bendrovės turtui.

“Tinkamai pritaikius tam tikras procedūrines priemones ir užfiksavus planuojamą bendrovės turto vagystę, kurios metu neteisėtai kaupiamos komercinės bendrovės paslaptys galimai būtų perduotos kitam rinkos dalyviui ar panaudotos kitiems, neteisėtiems tikslams, yra pakankamas pagrindas kreiptis į teisėsaugą”, – sako jis.

Anot jo, bendrovių vadovai turėtų kartais atsakingiau žiūrėti į kolektyvą bei tinkamai ir laiku reaguoti į galimai kai kurių darbuotojų veiklas, žalingas bendrovei.

“Teisinė apsauga bendrovės intelektiniam turtui ar komercinei informacijai tiesiog yra būtina. Deja, Lietuvoje tik nedaugelis bendrovių tai suvokia ir realiai sugeba įvertinti, kad iš sėkmingai veikiančios bendrovės pavogtas brėžinys, komerciniai pasiūlymai, kainodara ar jos sutartys su klientais gali atnešti milžinišką žalą jos veiklai”, – sako advokatas.

Į naują darbą – su paslapčių nešuliu

Komercinis šnipinėjimas – dažnas atvejis Lietuvos įmonėse. Tiesa, tokios bylos retai pasiekia teismą. Vienos bendrovės nenori pasiskelbti užkibusios ant šnipų kabliuko, kitos netiki ką nors laimėsiančios.

„Tai labai paplitęs reiškinys tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Ypač su technologijomis susijusiose verslo srityse.

Dėl šnipinėjimo sulaukiame vos vieno pareiškimo kas 2–3 mėnesius, tačiau tokių atvejų nutinka dešimtis kartų daugiau”, – neabejojo Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Igoris Polikša.

Dažniausiai nukenčia įmonės, kurias palikdami darbuotojai išsineša klientų duomenis ir įsteigia naują bendrovę, besiverčiančią tokia pat veikla. Už tokį nusikaltimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Smogė buvusi darbuotoja

Nuostolius, patirtus dėl komercinio šnipinėjimo, skaičiuoja ir personalo įmonė „CV Online”. Kad pateko į tokias pinkles, bendrovės direktorė Danguolė Augustinienė įtarė dar praėjusių metų rudenį.

Įtarimų pasėjo klientai – jie vis dažniau įspėdavo „CV Online” vadovę sulaukę pasiūlymų naudotis tokiomis pat paslaugomis iš konkurentų – bendrovės „CV Keskus OU” filialo, valdančio skelbimų svetainę „CV Market”. Tiesa, keliais šimtais litų pigiau.

Dvejones, kad tai nėra paprastas sutapimas, sustiprino ir permainos bendrovėje „CV Online”: čia ilgai dirbusi vadybininkė I.G. perėjo pas konkurentus „CV Keskus”.

„Ji ne pirma ir ne paskutinė pakeitė darbą. Yra buvę, kad darbuotojai išėję įkuria savo įmones ir naudojasi buvusių klientų duomenimis. Bet šįkart žala yra kur kas didesnė”, – kalbėjo D.Augustinienė.

Patikrino kompiuterius

Kilus įtarimų „CV Online” vadovė išsikvietė antstolius. Jie nustatė, kad iš buvusios darbuotojos kompiuterio buvo tikrinami ne tik jos pačios, bet ir kolegų klientų duomenys, jiems teikiamų paslaugų kainos.

Mat „CV Online” vadybininkei I.G., kaip patikimai darbuotojai, buvo leidžiama prie klientų duomenų bazės prisijungti ir iš namų.

Paskutinį darbo mėnesį ji įmonėje nesirodė – turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Anot D.Augustinienės, kaip nustatyta vėliau, I.G. po klientų duomenų sistemą naršė ir sirgdama.

„Mes esame lyderiai personalo paieškos srityje, o mūsų konkurentų „CV Market” žaidimo taisyklės ne visuomet atitiko verslo etiką. Netikiu, kad mūsų buvusi darbuotoja pati sumanė išnešti duomenis. Ji – geras žmogus, dirbo pas mus penkerius metus, norėjo kilti karjeros laiptais.

Bet mūsų įmonė ne tokia didelė, be to, joje aiški struktūra, negali būti, tarkime, dviejų pardavimo vadovų”, – nesmerkdama, tačiau ir neslėpdama nuoskaudos kalbėjo D. Augustinienė.

Direktorė nusprendusią išeiti I.G. įspėjo, kad ji nenaudotų buvusių klientų duomenų kitoje bendrovėje.

„Ji žinojo, ką daro: viskas surašyta mūsų pareigų instrukcijose. Tad turi sulaukti ir bausmės. Esu tikra, kad tokių atvejų mūsų šalyje būna tūkstančiai, tik niekas apie tai nekalba”, – sakė D. Augustinienė.

„CV Online” apskaičiavo patirtus nuostolius. Jie siekia apie 500 tūkst. litų. Tiek įmonė įvertino per 11 metų sukauptą duomenų bazę ir moralinę žalą.

D.Augustinienė įsitikinusi, jog būtent dėl komercinio šnipinėjimo įmonę paliko apie 30 klientų.

Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius atlieka ikiteisminį šio atvejo tyrimą.

„Lietuvos ryto” duomenimis, policija atliko kratą ir „CV Keskus” biure, ir jų darbuotojos, kuri galėjo nutekinti slaptą „CV Online” informaciją, namuose.

„Neturime teismų praktikos dėl komercinio šnipinėjimo. Kad tokios bylos retos, yra kelios priežastys. Tyrimo institucijos nenoriai tiria tokias bylas. Ginti savo teises ir viešintis nelabai nori ir nukentėjusios įmonės.

Gal jos nelabai pasitiki teisėsauga, tad nusprendžia tiesiog tyliai nuryti karčią piliulę”, – svarstė „CV Online” interesams atstovaujantis advokatas Remigijus Merkevičius.

Pasak jo, įrodžius kaltę, kaltiesiems tektų ne tik atlyginti žalą, bet ir susitaikyti su pašlijusiu autoritetu rinkoje.

Įtariamieji atsisakė bendrauti

„CV Keskus” vienas vadovų Povilas Kytra atsisakė kalbėtis. „Negaliu nieko komentuoti. Kai turėsiu visus dokumentus, galėsime susisiekti”, – žadėjo jis.

Kalbėti nepanoro ir buvusi „CV Online” darbuotoja I.G.

Saugotis naminių vagių – sunkiausia

Alius Sadeckas

Ekskomisarų biuro prezidentas

„Įmonės komercinės paslaptys neretai vertos didelių pinigų. Jos prarandamos dvejopai: dėl vidaus darbuotojų ar išorės šnipų. Vis dėlto 90 proc. atvejų prisideda darbuotojai. Kad išgautų konkurentų paslaptis, įmonės naudojasi ir, atrodytų, nekaltais metodais.

Vienas jų – vadinamasis darbo pokalbis. Personalo agentūra pakviečia konkurentų darbuotoją į pokalbį dėl darbo. Pažada porą kartų didesnę algą ir pokalbio metu drąsiai klausinėja apie patirtį, sugebėjimus, projektus, laimėjimus, o žmogus, pats to nepastebėdamas, mielai iškloja konkurentui paslaptis. Paprasta, efektyvu ir jokio kriminalo.

Daug blogiau, kai įmonės darbuotojai sąmoningai gviešiasi paslapčių. Motyvai paprastai būna du: arba jomis pasinaudojus įsteigti savo bendrovę, arba parduoti konkurentams.

Nuo namų vagies saugotis labai nelengva. Pirmiausia derėtų sudaryti komercinių paslapčių sąrašą, paaiškinti darbuotojams, kokia gali būti padaryta žala tiek įmonei, tiek jiems patiems, jei jie atskleistų, prarastų ar pamestų atitinkamus dokumentus ar laikmenas.

Nemažai įmonių imasi ir kitokių veiksmų – tarkime, stebi susirašinėjimą elektroniniais laiškais, naršymą internete. Tai padeda laiku aptikti neatsargų namų vagį.

Per mėnesį mūsų biure apsilanko po keletą klientų, turinčių vienokių ar kitokių bėdų dėl komercinių paslapčių. Pasitaikė atvejis, kai darbuotojas net nesislapstydamas buvo įsteigęs įmonę ir visus ateinančius klientus siųsdavo į ją.

Bylinėjimasis tokiais atvejais nėra dažnas. Paprastai įmonės vengia neigiamos informacijos ir stengiasi išspręsti konfliktą taikiai.”